- karguoti
- kargúoti, -úoja, -ãvo intr. sunkiai kvėpuoti: Prieš smertį ligonis kargúoja, jau mirs J. Tas senis labai kargúoja Pkr. Vaikas visą naktį kargavo Btg. Kargúoja kaip vištelis užsirijęs Jnšk. Vaikeliui visas kaklas užimtas, vos vos karguoja Lnkv. Turbūt daug burnoj seilių, kad vaikas kargúoja Grž. Kažkaip iš krūtinytės [vaikas] kargúoja Grž. Gal užspringus karvė, kad taip karguoja traukdama (kvėpuodama) Sdb. Ligonis taip kargãvo, kad net kitame kambary girdėjos Lnkv. Višta, kai sušyla, kad kargúoja, tai kargúoja Pc. Kūdikis liovėsi verkęs ir tik kargavo rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.